Kelionė į Nidą

Kelionė į Nidą

Neišdildomi įspūdžiai, nuoširdžios šypsenos vaikų veiduose, netylančios kalbos apie kelionę…
Bendruomeninio pagalbos vaikams centro ir globojamų šeimų vaikai birželio 18-19 d.d. pagal ES finansuojamų struktūrinių fondų projektą turėjo galimybę apsilankyti Kuršių Nerijoje.
Dvi dienos nuostabių akimirkų prabėgo kaip viena.
Pačią pirmąją dieną Juodkrantėje aplankėme Raganų kalną, kormoranų koloniją, apie kurių atsiradimo istoriją pasakojo Neringos muziejai darbuotoja, mūsų žemietė, dr. Indrė Žigeu, su didžiausiu susidomėjimu Kuršių Nerijos istorijos muziejuje klausėmės muziejininkės-istorikės Vitalijos Teresos Jonušienės pasakojimų apie Kuršių Neriją, aplankėme etnografines Nidos kapines su neįprastais paminklais vadinamais „krikštomis“, vėliau nuvykome į dailininko Eduardo Jonušo įkurtą nedidelį, bet labai geros auros muziejų, jame turėjome progos pabendrauti ir su dailininku Rimantu Dičpetriu, o Saulės laikrodžio ir Parnidžio kopų grožis bei didybė „nuginklavo“ visus. Pasikrovę naujų žinių ir gerų emocijų apie Kuršių kraštą vakarą užbaigėme maudynėmis, gaudynėmis, žaidimais, smėlio pilių statymais ir kitais pasisiautėjimais prie jūros.
Antroji diena buvo ne mažiau emocinga. Jau nuo ankstaus ryto vėl mūsų laukė nauja pažintinė kelionė po Nidą. Nidos Žvejo etnografinėje sodyboje, istorikė Vitalija Teresa Jonušienė, vaizdingai ir įdomiai papasakojo apie senovės žvejų gyvenimą, apie tai kaip atsirado kuršių kalba, apie laivus – kurėnus ir dar daugelį dalykų, ko tikrai nebuvome girdėję. Po to vaikai turėjo progos pasimokyti itin sunkaus amato – tinklų pynimo. Jaunesnieji tuo metu dalyvavo „Vėtrungės uodega“ edukacijoje, kurią mielai pravedė muziejininkė edukatorė Julija Pocienė. Savo pačių nuspalvintas vėtrunges vaikai parsivežė kaip patį gražiausią prisiminimą. Antroji diena ir vėl po maudynių bei kaitrių saulės bučinių, po sočių pietų , pasivaikščiojimų po Marių pakrantę, artėjo į pabaigą.
O kur dar burnoje tirpstantys pusryčių, pietų ir vakarienės skoniai „Kuršio“ kavinėje, o kur dar minkštos ir baltai paklotos lovos saugojusios mūsų sapnus poilsio namuose „Kąstytis“, o kur dar…o kur dar… ech…
Visą kelią atgal į namus nenutilo klegesys ir klausimai „ar kitais metais ir vėl vyksime į Nidą“. Patikėkite, buvo taip gera, kad jau nuo šiandien pradedame kurti planus kitiems metams.