Jolanta yra ne tik nuolatinė globėja, bet ir budinti globotoja. O viskas prasidėjo nuo noro padėti ir laikraštyje rasto įterpto mergaitės iš globos namų piešto atviruko su kalėdiniu linkėjimu! Pradžioje kaimynų vaikams, kuriems namuose trūko šilumos ir jaukumo, vėliau ir kitiems vaikams, kuriems reikėjo užtikrinti saugią namų aplinką, kai to padaryti negalėjo jų tėvai. Moteris namų duris jau buvo atvėrusi 4 paaugliams.

Jolanta, norėdama būti nuolatine globėja, pradėjo lankyti GIMK mokymus, o mokymų metu priėmė sprendimą tapti ir budinčia globotoja, kad galėtų laikinai pasirūpinti vaikais, netekusiais tėvų globos. Mokymai pakeitė požiūrį į globą, vaiko ryšius su biologine šeima. „Aš pabūsiu šalia, padėsiu išgyventi“ – sako Jolanta, kalbėdama apie savo, kaip budinčios globotojos darbą. Priduria, kad labai svarbu paaugliui padėti suprasti, kas jis toks, kokios jo ribos ir galimybės bei padėti prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių.

Noras mokytis dar neišblėso – dalyvauja įvairiuose seminaruose, ieško informacijos. Pasak Jolantos, sukauptos žinios ir įvairiapusė patirtis padeda rasti sprendimus auklėjant, ugdant paauglius. Moteris džiaugiasi, kad globojant vaikus jai padeda ir globos centro darbuotojai, o ir pačiai smagiau, kai yra su kuo pasitarti. Šeima labai palaiko Jolantą, supranta jos užsispyrimą ir norą padėti. Ji mano, kad vaiko globa net sustiprina šeimas, sutelkia jas, nes tenka kartu ieškoti įvairių sprendimų. „Man globoti vaiką taip artima ir sava. Kartais globojami vaikai atskleidžia tokias mūsų savybes, apie kurias mes ir patys nežinome. Jie „išgrynina“ jausmus, ir į gyvenimą imi žiūrėti nebe taip smulkmeniškai“.

Jolanta ragina nebijoti priimti iššūkių – vieni bėga į kalną, o kiti imasi globoti vaikus! Kurdami saugius namus mes galime padėti tašką vaikų nepriežiūrai.